BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

strairway to heaven

Pagaliau sėkmingai pabaigiau tvarkyti musu soda - vadinasi per dvi sezonai savo rankomis perkėliau viena fura dolomito, viena fura žvyras ir viena fura žemes. Bet jau matosi rezultato.

O deimantas sodo karūnoje tai mano sukurta medine laiptais:

Tuo tarpu dar ir baigiau sukurti dar viena interneto svetaine:

Van Removals London

Rodyk draugams

Kviečiu apsilankyti mano naujai sukurta svetaine

Baigiau sukurti www.printshop.flexiwiz.com kviečiu apsilankyti ir padalynti jūsų nuomones.

Rodyk draugams

My lips are sealed

Ko gero baisiausia minusas gyvenimui ne savo šalyje tai kad negali laisvai pakritikuoti ta šalis kur gyveni. Žodžio laisve ne išsitiesa tiems ateivams. Kaip tik prabylsi apie kažka bloga tame šalyje iškart kelia pasipriešinimas į tai ka sakai, net jei tavo auditorija 100% pritars kiekviena tavo žodžias.

Kažkodėl pirma reakcija dažnai buna - o kaip jūsų šalyje? Ar tokia blogis nera? Ar pas jus viskas tobulas?

Na visu pirmas tikrai pas mus (o kur tai?) nera tobulas o antra, aš net neturiu menkiausia ideja kaip “pas mus” viskas yra. Man domina labiau ten kur gyvenu. Jei atsiranda kokia nors nesamone taisykles arba istatyma Maltoj koks man dabar skirtumas? Aš gi čia gyvenu, čia mokų mokesčius, čia ketinu tureti savo vaikus - bet vis del to mano teise kritikuoti nors neoficialiai ribota.

Teise kritikuoti šali kūr gyveni ribota

Teise kritikuoti šali kūr gyveni ribota

Pagal mane šio atveju, geriau gyvena užsieniečių kuris neišmoka kalba nes visu pirma nevisko supranta kas dedasi aplink (o jei nežino kas bloga neturi ka kritikuoti) o net kai kritikuoja ar skundžiasi del šalies arba nevisi supranta ka sako arba nesupranta iki galo. O jei supranta, vistiek švelniau skamba ta kritika.

Rodyk draugams

Più lo mandi giù, più ti tira su

Negaliu pamiršti kaip man pritrūko gero puodelio kavos pirmais metais Lietuvoje. Tuomet geriausia atvejis gausi Jacobs žalios pakeliuose o jei labiau nesiseka, tarkim jei prašyti kavos turguje arba kelyje į Klaipėda tada greičiausia butu net ne kavos, panašus į kava tik dėl to kad tamsus. Nešnekant apie kavos puodelio dizainas.

Ryte be puodelio Lavazos kavos iš aparato negaliu gyventi

Ryte be puodelio Lavazos kavos iš aparato negaliu gyventi

Tikslai prisimenu kur Lietuvoj pirma kart mačiau (ir aišku geriau) Lavazzos kava net Lavazos firmine puodelyje – tai buvo pas Feliksas Palangoje. Greitai tapo priežastis keliauti 350 km netiek kad pamatyčiau jura o labiau pusryčiauti pas Feliksa, omletas (irgi tuomet dažniausia nekokybiškai darydavo) o tada gero puodelio Lavazzos kava. Prabanga. Prisimindavo ta Itališka reklama kur, gerdama Lavazzos kava, buvo sakyta „Piu lo mandi giu piu ti tira su“ (kuo žemiau ja išstumsi kuo aukščiau tave pakils) – ten vaidino garsus Italo aktorius bet vardas jau pamiršau.

Jei būdavo akimirkai kai norėjau sugrįžt namu (Maltoj) tai būdavo del menkos priežasčių kaip pavyzdžiui šis kavos arba tarkim Maltietiškas dienraštis, arba galimybe valgyti ir gerti kavos lauke – irgi dabar visur tai daroma bet 1996 buvo galima skaičiuoti ant vieno delno pirštus.

O šiais deniais tokių prabangų jau yra visur, net prasčiausia kavinėje, bent Vilniuje. Tik Maltietišką dienraštį negaunu – tik internete, bet tai ne tas pats kaip ant popierius.

Stai klipas is Nino Manfredžio Lavazos reklamos

Štai vaizdo klipas iš Nino Manfredžio Lavazzos reklamos

Lavazzos kilmės grįžta į 1895 metais kai Luigi Lavazza nusipirko keleta parduotuvės, Paissa Olivero,  Torine (Šiaurės Italija) už 26,000 Italijos Lire, tai maždaug 20 JAV dolariu.

Rodyk draugams

Ar galima sakyti kad katinas Lietuvis? Ar Maltietis?

Prieš pora dienoų atsirado maža katytę (bent man atrodo kad katytę) - kaip nekeista Pesisu (tai mano monstras) nepuole. Mat jam yra tokia sportas, kaip tik pasirodys svetimas katinas, be jokiu dialogus ar derybos paprasta išbaidys jų. Bet su šita katytę taip ne daro o paprastai laiko savo atstumas, tūpę ant grindus ir žiūre.

Dar vienas kiestas dalykas buvo tai kad katyte bijojo mano katino bet ne bijojo manes. Kaip tik priartejau, ji išejo iš po kedes kur buvo apsisauges nuo Pesisu. Tarsi su žmonem bus viskas gerai o su katems gali buti blogai, maste ji.

O toliau dar viena įdomi dalykas yra kodel aš šneku Lietuviškai su gyvunu Lietuvoje, o Maltietiškai su gyvunu Maltoje. Net ne ateina į galva pvaizdzui šneketi su Pesisu Angliškai nes kaž kaip toks jausmas kad nieko nesupras, mat jis gymes čia Lietuvoje o Anglų kalbos kursas neteko lankyti. Kita vertus, kai Maltoj sneku su mano brolio Ivano šuni tada tik Maltietiškai ir Angliškai (ten visi šneka abu kalbos, net muses moka)

Nežinau ar tik aš vienas darau. Šaip mano žmona kai šneka su Pesisu irgi Lietuviškai bet tai naturalu nes ji ir yra Lietuve - o kai Maltoj išvis nešneka su gyvunai. Irgi įdomus dalykas.

Šiais laikais duoda pasa ir gyvunams. Neteko Pesisui padaryt tokia bet manau nereikes ne sji sniekur nenores išvykti toliausia kur savo noro eijo yra prie kaimyniu ortensijos kurio kvapa jam yra kaip svaigulis.

Butu įdomu skaityti skaitytojų nuomone apie tai kaip kalba su savo gyvunu ir, ar jie jaute kad savo gyvunas turi tautybe.

Rodyk draugams

Vėl gyvenu teisetai pagal leidima gyventi Lietuvos Respublikoje

Visai nesenai atnaujinau savo leidimas gyventi Lietuvoje. Paskutini karta tai darau prieš penkerių metų ir, kaip ir prieš 10 metų buvo tikras košmaras. Tuomet buvo Verkių g. senas pastatas, sėdėjom visi kaip čiukčės ant senu dėvėtu kėdžių tamsoje korepetitoriuje. Kadangi nebuvo jokiu info langelį visi kas ateidavo pirma paklauso kas paskutinis, tada įėjo belsti į duris kur aptarnavo musu dvi merginos. Tada padavę klausima (vadinasi merginos abu nebeaptarnavo kliento kol šnekėjo ateivis). Tai atsitiko kas dešimt minučių - įsivaizduokit kiek iš tu merginu laikas buvo nugaišta veltui kol mes laukom musu eile.

Tualetas nebuvo, jei laukdamas (kartais net 3 valandos) ateina noras eiti į tualetas reikėjo išeiti iš pastato ir rasti kavine (vadinasi pamiršk apie savo vieta eilėje). O jei nespėsi gauti aptarnavimas iki 12:30, netikėtai, prašo išeiti iš pastato ir sugrįžti 13:30. Tada vyksta muštis dėl eiles tvarka nes kas kaip atėjo negali žinoti kas buvo paskutinis.

Dabar migracijos departamentas visai kas kita negu prieš 5 metus

Dabar migracijos departamentas visai kas kita negu prieš 5 metus

O dabar, visai kitas reikalas, visu pirma gavau kokybiška informacija net telefonų prieš važiuodamas. Antra, nauja pastatas, atrodo kaip bankas, su info langelį ir automatas kuris duoda eiles bilietas. Per 15 minučių manė visai maloniai aptarnavo ir net paklauso koks buvo mano įspūdis apie aptarnavimo. Stebuklas. Šito migracijos skyriuje dar nebuvo!

Anyways, gavau tas leidimas per 5 dienos, net pristato į namus. Tik padare klaidele dėl mano gimimo data kai spausdino pažymas, man padavę vienas metus mažiau, rašau jiems el. laiškas ir gavau nauja.

Ar tai ne milžiniška pažanga? Keep up the good work guys.

Rodyk draugams

A potatoe a day keeps the doctor away

Štai čia mano “an apple a day..” versija. Ir ne be priežastis. Visai nesenai skambino į mano duris bulvių pardavejas (Maltoj buno visokiu door-to-door pardaveju stengiant parduoti visko nuo akiniu nuo saules iki jachtos bet niekada neteko bulvių pardavejo).

Šiaip aš įprastai atsakau bet kokių pasiūlymu bet ši kart mastau kad ne tik sutaupysiu (99 ct už kg) bet ir nereikes nešti iš parduotuve po 2kg kiekviena karta. Tada prašau duoti pati mažiausia maiša - pasirodo tai 37kg - tai daug bulvių.

Mano žmona tuomet dažnai budavo Briuselyje tada teko visas 37Kg valgyti pačiam. Valgau bulvus kasdien - per pusryčius, pietus ir vakariene nes pradejo išaugti šaknius o išmesti tikrai neketinau nes tada nebe butu sutaupes nieko butent kai p. Kubiliu ragino taip taupytis.

Tada prašau mano žmonai (patyres sodininke) sodinti likutis, ir prašau pjauti kiekviena po tris - vadinasi kaip minimum patrigubinsiu tai ka liko, o gal net daugiau.

O šiaip kaip tik matau iš balkona kaip žydi mano bulvytes.

Matyt bus gausus derlius - teks jau ieškot nauju bulvės receptu

Matyt bus gausus derlius - teks jau ieškot nauju bulvės receptu

Štai citatas kuris išverčiau iš vieno puslapio “Bulvės yra daug baltymų, vitaminų A ir B, kalio, soda, ir šarminių metalų druskų, tačiau bulvių dieta geriausias pasirinkimas? Although it is used in the treatment of some disorders like intestinal toxemia, renal calculi, constipation, stone and dropsy, or uric acid diseases, potato-based diets are not indicated for obese people. Nors jis vartojamas, gydant tam tikrų sutrikimų, pavyzdžiui, žarnų toxemia, inkstų apskaičiuojamas, vidurių užkietėjimas, akmens ir vandenligė, ar šlapimo rūgšties ligoms, bulvių pagrįsti mitybos nėra nurodyta nutukę žmonės. ”

O gal reikia vis del to cepelinius išmokti gamint. Gal savo valgysiu (nes cepelinai viena iš tu Lietuvišku patiekalu kuris iki šiol nelabai megstu).

Ka gi. Linkiu visiems gero bulvės derlius!

Rodyk draugams

Šimta metu

Na, nusprendžiau vėl pasirodyti.

DIrbu be petraukos, stengiausi išsilaikyti nepaisant ekonomine krize. Ir sekasi, tik teks ideti papildomu valandu, net laikas skutimui nera ;)

Kaip tik atsikele is lovos

Kaip tik atsikele is lovos

Be to tvarkau musu soda. Pastatau sienos panašus i tipiškus Maltietiškus lauko sienus. Bet apie tai kitame irasa gal. Nors čia labiau į tema “alien in vilnius”

Dabar kaip tik pabaigiau optimizuoti www.libkondas.lt - teko tris dienos kovoti su UTF-8 Rusiško raides rodymas. Bet pagaliau veikia taip kaiip norejau. Apsilankykite ir ivertinkite :(

Rodyk draugams

Pati baisiausia kalbos klaida

Pirmais metais, kai tik pradėjau savarankiškai gyventi Vilniuje (be vertėjų), teko nemažai bendraut su vienu žmogumi – pavadinsim jį dėde Pepe –  už mane vyresnis apie 15 metų. Jis padarė karjerą policijos srityje – galima pasakyt pasiekė viršūnę. Mes tuomet skyrėm jį prie „old guard“. Na, tipo senoji karta, bet ne pagal amžių o pagal sovietinį/nesovietinį mąstymą. Jis mane aišku mokė visų įmanomų keiksmažodžių  (rusų, bet sulietuvinti), bet iš jo teko išmokti ir nemažai „nestandartinių“ žodžių, kurių neišmoksi skaitydamas „Lietuvos Rytą“ (mano tuometinis pagrindinis žodyno šaltinis).

Pamenu vieną labai negražią situaciją. Greičiausiai nepamiršiu iki pat mirties (žinoma, jei neteks patirt Alzhaimerio rojaus ). Reikėjo važiuot į Mažeikius su reikalu ir iškilo klausimaas su kokia mašina važiuoti – jo ar mano. Jis važinėdavo su „Mersu“ o aš su Chevrolet „Sport“. Na, aš norėjau su savo, o jis norėjo su savo. Galu gale jis laimėjo ir važiavom su jo. Kelyje paklausau, kodėl netinka mano mašina. Jis atsakė:  Nes tavo mašina Lietuvoj vadinasi „triperis““. Nieko giliai negalvodamas, kadangi angliškai „tripper“ reiškia  keliautojas, kažkaip iškart padariau išvadą, kad „triperis“ reiškia mašiną, su kuria keliaujama (angliškai „trips“), ir nieko daugiau negalvojau apie tai.

Tada vieną gražų vakarą Anglijos ambasadoje buvo priėmimas su visais diedukais, ministrais, premjerais… Šnekėjau su viena grupele žmonių, tarp jų buvo ir moterų, ir jie paklausė kokia mašina man labiau patinka. Aš atsakiau, kad Chevrolet ir kažkodėl mačiau, kad tas vardas nelabai jiems ką nors sako ir stengdamasis paaiškinti pasakiau, kad jis „triperis“.  Tuomet mačiau tik sutrikusius veidus ir girdėjau žodį „aišku…“, kuris man buvo signalas (tas „aišku…“), kad tai reiškia „o Jėzus Marija“.

Kitą dieną aš paklausiau dėdės Pepės, kodėl gavau tokią reakciją , o jis tiesiog negalėjo normaliai kalbėti – tik taip juokėsi, kad net ašaros tryško.

Rodyk draugams

„Atgal į fermą“

Angliškai teko neretai girdėti frazę „Back to the ranch“ – reiškia grįžti prie pokalbio temos (šiuo atveju prie BLOGo temos). Kai šneku per Skype dažnai naudoju sulietuvintą versiją „atgal į fermą“. Beveik visada be išimties gaunu klaustuko ženklų kaip atsiliepimą. Tada paaiškinu, kad tai man reiškia „grįžkime prie temos“.

Manau, kad užsienietis kalbėdamas svetima kalba, ypač kai nuolat ja kalba, neišvengs tokios situacijos, kai jis/ji mąsto viena kalba, bet šneka kita. Man, pavyzdžiui, būna ir taip ir taip. Kartais galvoju angliškai, bet šneku lietuviškai ir (gana netikėta) kartais atvirkščiai – mąstau lietuviškai, bet šneku angliškai arba maltietiškai. Neseniai norėjau pasakyti „It goes without saying“ (kalbos nėra) ir netyčia vietoj to sakau „Nothing to say“. Vėliau svarsčiau, kodėl būtent taip pasakiau ir nusprendžiau, kad tai buvo įtaka nuo „kalbos nėra“.

Keisčiausia yra tai, kad dažniausiai taip atsitinka kai šneku arba maltietiškai, arba itališkai. Itališkai gal net suprantu, nes kažkaip man toks jausmas, kad yra daug panašių žodžių, pvz.: „tu esi“ itališkai bus „tu sei“ - raidės tos pačios.

Dabar man yra labai sunku, nes šiuo metu rašau reklamas savo interneto svetainių marketingo kampanijai – išvis nerandu žodžių. Reklamos interneto paieškos sistemai turi būti labai trumpos (trys eilės po maždaug 30 raidžių). Be to, reklama turi perduoti skaitytojui pakankamą informaciją, kad skatintų spausti ant nuorodos, bet ne per daug, kad nemanytų, jog jau žino viską apie tą temą ir nebereikia spausti.

Tokias užduotis angliškai galiu padaryti be jokių sunkumų, o lietuviškai kol kas fiasko.

Rodyk draugams